sraigis

sráigis sm. (1) Jn(Kv), K.Būg(Slnt), Š, NdŽ, Als, Yl, Vž, sraĩgis (2) KI248 1. KI486, NdŽ, KŽ žr. sraigė 1: Rysiu tus sraigius kaip gandras varles M.Valanč. ^ Susitraukiau kaip tas sraigis savo kiaute, niekur nebejau S.Čiurl. ║ NdŽ, Yl prk. apie tinginį: Tinginio žmonės, gyvenimo sraigiai temokėjo šliaužioti per amžius ištrintais takais Vaižg. ║ ppr. instr. spiralė: Šūmakeris buvo didelis didelis, labai įsiganęs storapilvis stipruolis sraigiais susisukusiais paisais prie tyčiomis trumpai kerpamų plaukų Vaižg. [Lūšys] pasileis vyti viena kitą aplink drūtą pušį; ne žemėje, tik sraigiu aukštyn Vaižg. 2. Kos263, Als zool. toks šliužas (Planorbis evomphallus): Grybų sraigiai BzF176. Sráigis yra kirmuo drūktas, rudas, glitus, slidus kaip šlapias – be gaurų, prisigliejęs prie grybo, apkabinęs grybą guli J. Paršelis lygu sráigis par mažus stodainius lenda J. 3. B271, KI248, BzF176 zool. akloji varininkė, gluodenas.